žyvatavimas

מyvatãvimas sm. (1) NdŽ, KŽ, Kp; Sut, N → žyvatauti: Žyvatavimas, tankus oran bėginėjimas SD12. Kmynas sulaiko žyvatavimą LTR(Ppl). Gluosnio lapus sutrinti smulkiai, pridėti vyno – ir žyvatavimą apstabo LMD. Seniau karais sekdavo kūno antkryčiai: žmonės besibūriuodami patys sirgo ir kitus sargino raupais, žyvatavimais, džiuma ir kitaip Vaižg. Traukažolė nu žyvatavimo Kos151.